MANO KOLEGOMS

 

 

Suomijoje pamokas keičia TEMOS



Šalva Amonašvilis Lietuvoje. Skleidžiasi humanistinės idėjos ir jau randa tam dirvą. Valio. Ir man teko garbė išklausyti ir apmąstyti jo idėjas.

Novatoriaus dvasia, sustiprinta didele pedagogikos klasikų patirtimi, padėjo Šalvai Aleksandrovičiui sukurti progresyvinę pedagoginę sistemą – Humanistinę pedagogiką. Vis daugiau ir daugiau šios sistemos šalininkų seka savo mokytoju, perimdami jo didelės ir išmintingos širdies mokslą, plačiai naudodami jį savo pedagoginėje praktikoje.

 Turime iš kur išminties ir dvasinių jėgų semtis, kad pirmiausiai patys – suaugusieji - dvasiškai tobulėtume.

 

O ko turime iš jų mokytis, labai aiškiai kalba „Humanistinės pedagogikos manifestas“:

„Kiekvienas esame savo subjektyvaus ugdymo lauko, į kurį įtraukiame vaikus arba atskirą Vaiką, kūrėjas. To lauko galia ir kokybė priklauso nuo mūsų asmenybės ir mūsų kultūros: charakterio, būdo, jausmų, minčių, žinių, siekių, pasaulėžiūros. Mūsų ugdymo laukas – tai mūsų esmės atspindys. Iš to – pati fundamentaliausia humanistinės pedagogikos problema – saviugda.

Kaip ji vyksta? Kaip ir ką tobulinti?

Kaip padaryti, kad mūsų žodžiai atitiktų darbus?

Kaip plėsti savo sąmonę?

Kas šiame procese mums gali padėti?

Kaip saviugdos keliu vesti vaikus?“

„Kokiais šviesiais ir kūrybingais vaizdiniais mums turtinti kiekvieno Vaiko dvasinį pasaulį?

Kaip patiems gyventi daugiabriaunį dvasinį gyvenimą ir būti dvasingos veiklos pavyzdžiu?

Kaip mums patiems būti Tauriais ir Kilniaširdžiais nuolat bendraujant su vaikais, su kiekvienu Vaiku?

Kaip, kokiais pavyzdžiais ir kokio turinio mokomąja medžiaga tas savybes mums brandinti kiekvieno Vaiko sieloje?

Kaip ugdytis atsakomybę už savo mintis ir žodžius, mokytis pozityvaus, aiškaus, skaistaus mąstymo ir pozityvaus, išmintingo, gražaus kalbėjimo?

Kaip mums patiems išsaugoti savo minčių tyrumą?

Kaip kiekvieną Vaiką išmokyti atpažinti priežastis dabartiniuose „pasėliuose“ ir analizuoti bei padaryti išvadas iš jo paties gyvenime kilusių įvairių pasekmių?

Kaip mes patys paisome priežasties ir pasekmės dėsnio?

Kaip mylėti visus vaikus ir kiekvieną atskirai, kad jie priimtų meilę ir pasiduotų jos auklėjamajai įtakai?

Kaip juose auginti meilės atsaką mums?

Kaip ugdyti meilę artimui ir viskam, kas egzistuoja?

Kaip savo meilę vaikams ir kiekvienam Vaikui išreikšti vis subtiliau?

Kaip auginti dvasinę bendrystę su savo mokiniais, auklėtiniais, su kiekvienu Vaiku?

Kokie turi būti mūsų bendravimo su vaikais ir su kiekvienu Vaiku ypatumai, prasmė, turinys?

Kaip savo sąmonės sraute auginti dvasinę bendrystę?

Kaip sutaurinti žinias?

Kaip perteikti tas žinias „širdies kalba“?

Kokios yra žinių grožio perteikimo formos?

Kokiais dvasiniais doriniais dialogais jas sėti vaikų sielose?“

 

Amžinosios bendražmogiškos vertybės - Kultūra, Sąžinė, Garbė, Ištikimybė, Kilnumas, Meilė, Tikėjimas - todėl ir yra amžinos ir bendražmogiškos, kad nepriklauso nei nuo tautybės, nei nuo geografijos, nei nuo partijų ideologijos, nei nuo klimato, nei nuo specialybės, nei nuo valdininkų įsitikinimų...    (Iš "Humanistinės pedagogikos asociacijos"- "Humaniško ugdymo paskrtis")


Tėvų susirinkimui filmukas


Kaip atpažinti mokytoją iš didžiosios raidės?


Dešimt mokymosi mitų

Dešimt mokymosi mitų!

1. Mokymasis būtinai turi būti tik prasmingas ir tikslingas. Tai nėra visiškai teisinga, nes daugelių dalykų išmokstame nei tikslingai, ne su prasme.
2. Studentai ir dėstytojai dažnai mano, kad žino, kaip geriau mokytis. Deja intuityvus žinojimas dažnai gali parinkti blogą mokymosi strategiją.
3. Dažnai manoma, kad jei gerai (tinkamai) mokomės, tai būtinai tai turime suprasti ir patirti džiaugsmą. Deja, tai nėra absoliuti tiesa, nes dažnai būna priešingai – daug dalykų išmokstame ir per „per kančias“.
4. Priimta teigti, kad „karšta“ galva trukdo mokytis. Deja, dabartiniu metu nustatyta, kad dažniau emocijos padeda nei trukdo mokytis.
5. Priimta bendra nuomonė, kad mokymasis tiesiogiai priklauso nuo susidomėjimo, todėl dėstytojai ir mokytojai stengiasi sudominti mokinius. Deja, tai nėra absoliuti tiesa – nes dažnai būna ir priešingai: susidomėjimas ateina vėliau, kai daug ko sužinome.
6. Sena teorija ir nuomonė, kad geras mokymas veikia tik per paskatinimus ir per bausmes. Deja, pasirodo, kad daug dalykų galima išmokti ir be paskatinimo, ir be bausmių.
7. Dažniausiai manoma, kad protingi žmonės mokosi greičiau. Tai taip pat nėra universali tiesa.
8. Galvojama, kad mūsų galvos smegenys yra kaip „Tobula Rasa“ – todėl reikia atverti jas ir informacija pribėgs. Deja ne, mokymasis dažniau yra aktyvus procesas.
9. Dažnai manoma, kad mokymasis nepriklauso nuo amžiaus. Deja, tai nėra absoliuti tiesa.
10. Paskutinis mitas – su gera metodika galima išmokyti ir „beždžionę kalbėti“.
Ne, kiekvienam yra duotos savos ribos.

                                                                                                                                                                               Užrašė Albertas Skurvydas


Kaip ugdyti gabius vaikus?


Kaip tiriamoji veikla skatina mąstyti?


Ingvi Hrannar Ómarsson

KAS ATGYVENO MOKYKLOJE?

Download
1.doc
Microsoft Word Document 1.8 MB

Apie aktyvaus mokymosi metodus ir įsivertinimą


Panaršykite po žmogaus kūną su zygotebody.com

Žaismingos kalbos lavinimo priemonės


Mokomasis filmas: "Mokytojų perdegimas. Kaip jo išvengti?"


Istorija apie Mokinį ir Mokytoją


Penkios priežastys nustoti sakyti: „Šaunuolis!“

  


KĄ GALI KOLEKTYVAS?


KRITINIO MĄSTYMO SVARBA

Download
KRITINIO MASTYMO METODAI
KRITINIO MĄSTYMO SVARBA UGDANT.doc
Microsoft Word Document 87.5 KB

pirmoji-pagalba-mokytojui


KAIP ATPAŽINTI VAIKO GABUMUS?


GRAŽŪS RĖMELIAI


FILMUKAS APIE KITOKIUS...